Transformatoriaus veikimo principas pagrįstas elektromagnetinės indukcijos dėsniu. Jį daugiausia sudaro trys komponentai: pirminė ritė, antrinė ritė ir geležinė šerdis (arba magnetinė šerdis). Kai kintamoji srovė teka per pirminę ritę, ji generuoja kintamąjį magnetinį srautą šerdyje. Šis kintamasis srautas eina per pirminę ir antrinę ritę. Pagal elektromagnetinės indukcijos dėsnį, magnetinio srauto, einančio per ritę, pokytis toje ritėje sukelia elektrovaros jėgą (EMF). Antrinėje ritėje sukelto EML dydis yra glaudžiai susijęs su pirminės ir antrinės ritės posūkių santykiu. Kai posūkių santykis yra didesnis nei 1, antrinės ritės išėjimo įtampa viršija pirminės ritės įėjimo įtampą, todėl įtampa pakyla{7}}; ir atvirkščiai, kai posūkių santykis yra mažesnis nei 1, išėjimo įtampa yra mažesnė už įėjimo įtampą, todėl įtampa mažėja-.
Kalbant apie technines detales, geležinė šerdis padeda pagerinti magnetinę jungtį, sumažinti magnetinį nuotėkį ir pagerinti transformatoriaus efektyvumą. Šerdis paprastai sukonstruota sudedant silicio plieno sluoksnius, padengtus izoliaciniu laku, siekiant sumažinti sūkurinių srovių nuostolius. Pirminė ir antrinė ritės paprastai suvyniotos naudojant izoliuotą laidą, o apsisukimų skaičius nustatomas pagal transformatoriaus reikalingą transformacijos koeficientą.
