Transformatoriaus sandarumas yra labai svarbus veiksnys užtikrinant ilgalaikį -saugų ir stabilų jo veikimą -, o tai ypač svarbu alyvos-transformatoriams. Veiksmingas sandarinimas neleidžia patekti į orą, drėgmę ir priemaišas, taip išvengiant izoliacijos savybių pablogėjimo, alyvos kokybės pablogėjimo ir vidinių metalinių komponentų oksidacinės korozijos.
Naudojant alyvą{0}}panardintas konstrukcijas, sandarinimo sistema turi išlaikyti transformatoriaus alyvos grynumą ir stabilumą. Pažeisti sandarikliai leidžia atmosferos drėgmei patekti į alyvą, sumažinant dielektrinį stiprumą ir sunkiais atvejais gali sukelti dalinį iškrovimą arba dielektrinio gedimą. Todėl svarbioms sritims, tokioms kaip bako suvirinimo siūlės, flanšinės jungtys, tarpikliai ir įvorės sąsajos, reikia kruopščiai suprojektuoti ir tikrinti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis veikimas be nuotėkio.
Sandarinimo efektyvumas taip pat glaudžiai susijęs su temperatūros svyravimais. Transformatoriai eksploatacijos metu patiria terminį plėtimąsi ir susitraukimą; jei sandarinimo konstrukcija yra blogai suprojektuota, dėl slėgio pokyčių gali lengvai atsirasti mikro{1}}nuotėkis. Siekiant išspręsti šią problemą, šiuolaikiniuose transformatoriuose paprastai įrengiami alyvos konservatoriai, alsuokliai arba pūslinio{3} tipo sandarinimo sistemos, kurios subalansuoja vidinio slėgio svyravimus ir neleidžia patekti į išorinę drėgmę.
Būtina reguliariai tikrinti sandarinimo veikimą. Sandarinimo vientisumą galima įvertinti tikrinant, ar nėra alyvos nuotėkio požymių, stebint alyvos lygio svyravimus ir analizuojant alyvos kokybę. Tvirta sandarinimo sistema ne tik prailgina transformatoriaus tarnavimo laiką, bet ir žymiai padidina jo veikimo patikimumą bei saugumą.
